Bekratėj liūdesio dykroj
Itrokę vėjai meldiasi tyliai
Renku nevilties a ukes
I jų pastatysiu neįengiamą pilį
Ialas smelkias į kūną
iaurės kryptim sniego debesys slenka
Sugrubusiais pirtais gyvybę neuos
Į nesibaigiančios iemos iemos rūmą
A dūstu, a dūstu, a dūstu...
Likimo akmuo slegia krūtinę
Negandos pauktis skleidia sparnus
Apgaubia mane tamsa begalinė
A kaltas, a kaltas, a kaltas...
{ats savo rankomis viską sugrioviau
Kaltė tarsi liūnas traukia emyn
O man itaip reikia tos emės po kojom
Kaip rasti kelią atgal
A aklas paklydęs nakty
Viltim tarsi deglu patamsy viečiuos
Tik ji vis dar dega many...